Daily Archives: lapkričio 15, 2015

Ką nutylėjo straipsnio ,,Naujas socialinis modelis išvaikys iš Lietuvos visus medikus. Ar tikrai?“ autoriai

Pirmadienį daugelyje interneto portalų pasirodė straipsnis ,,Naujas socialinis modelis išvaikys iš Lietuvos visus medikus. Ar tikrai? kuriame kritikuojama Lietuvos gydytojų sąjungos ir jaunųjų gydytojų iniciatyva kelti probleminius klausimus, kurie privalo būti išspręsti prieš priimant  naująjį Darbo kodekso projektą. Tam tikros  naujojo socialinio modelio nuostatos palies ir medikų darbo sąlygas, todėl pateikiame Jums advokato dr. Nerijaus Kasiliausko, tiesiogiai dalyvavusio Trišalės tarybos darbe, komentarus ir pastebėjimus.

 

Advokatas dr. Nerijus Kasiliauskas: Medicinos mokslų daktarė gydytoja radiologė straipsnyje kalba apie galimybes medikams užsiimti individualia veikla, bet Darbo kodekso projektas nereglamentuoja individualios veiklos. Darbo kodeksas reglamentuoja darbą pagal darbo sutartis. Todėl gydytojos svajonių naujasis Darbo kodeksas neišspręs, nes gydytojos norimų klausimų tiesiog nereglamentuos.

 

Tomas Davulis teigia, kad gydytojus pasiekė bloga informacija apie siūlomą jų darbo ir poilsio laiko reguliavimą Darbo kodekso projekte. Tačiau paties Tomo Davulio siūlymas buvo Darbo kodekso projekte atsisakyti gydytojų sutrumpinto darbo laiko ir pailgintų atostogų nurodant, kad šiuos klausimus turėtų reglamentuoti kolektyvinė sutartis, o ne Vyriausybės nutarimas. Kitaip tariant siūlė panaikinti gydytojų darbo laiko sutrumpinimo ir atostogų pailginimo valstybinio reguliavimo ir palikti šį klausimą tik šalių susitarimui, jeigu šalys nesusitars, tai bus taikomos 20 dienų atostogos ir 40 valandų darbo savaitė. Profesinėms sąjungos Trišalėje taryboje pavyko įtikinti, kad gydytojų sutrumpinto darbo laiko ir pailgintų atostogų atsisakyti negalima. Tačiau Vyriausybė Seime užregistravo pirminį Darbo kodekso projekto variantą be susitarimų pasiektų Trišalėje taryboje. Todėl sprendimas dėl gydytojų darbo laiko trumpinimo ir atostogų ilginimo paliktas Seimo nariams.

 

Taip pat klaidinami gydytojai teigiant, kad Darbo kodekso projekte siūlomas geresnis budėjimo namuose reguliavimas. Šiandiena Darbo kodeksas nustato, kad budėti namuose darbdavys gali pavesti darbuotojui be jo sutikimo vieną kartą per mėnesį, o su jo sutikimu keturis kartus per mėnesį ir budėjimo namuose laikas prilyginamas pusei darbo laiko. Tuo tarpu Darbo kodekso projekte siūloma suteikti darbdaviui teisę be darbuotojo sutikimo pavesti budėti namuose septynias dienas per mėnesį už tai mokant 10 % priemoką prie darbo užmokesčio ir šio laiko neįskaitant į darbo laiką. Tai reiškia, kad sumažės 40 % apmokėjimas už budėjimą namuose ir pailgės budėjimo namuose laikas.

 

Remiantis medicinos mokslų daktarės Jurgitos Ušinskytės teiginiu, kad budėjimas namuose yra derybų klausimas tarp darbdavio ir darbuotojo, galima teigti, kad ir kiti atvejai, pavyzdžiui atostogos yra derybų klausimas tarp darbdavio ir darbuotojo, jeigu susitars atostogauti vieną dieną per metus, tai tiek ir atostogaus. Tačiau didžiojoje dalyje Europos valstybių darbuotojas pripažįstamas silpnesniąja darbo santykių šalimi ir objektyviai negali kaip lygus su lygiu derėtis su darbdaviu. Todėl valstybės nustato minimalius standartus, kurių privalo laikytis darbdavys.

 

Nepagrįstas yra ir teiginys, kad atėmus iš profesinių sąjungų teisę į informavimą ir konsultavimą bei perdavus šią kompetenciją tik darbo taryboms bus išspręsta darbuotojų informavimo ir konsultavimo problema. Darbo tarybos yra pavieniai rankami darbuotojų atstovai, kurie yra savo srities profesionalai, bet neturi reikiamos kompetencijos darbuotojų atstovavimo klausimu. Todėl per dešimt metų Lietuvoje darbo tarybų beveik neatsirado. Tuo tarpu profesinės sąjungos yra organizacijos turinčios galimybę samdyti atskirų sričių profesionalus ir kompetentingai atstovauti darbuotojų interesus. Taigi perdavus informavimo ir konsultavimo kompetenciją tik darbo taryboms, darbuotojų informavimas ir konsultavimas geriausiu atveju bus tik formalus.

 

Visiškai nesuprantamas teiginys, kad naikinami visi formalumai, suvaržantys galimybes medikams derinti darbą keliose darbovietėse. Darbo kodekso rengėjas nutyli Darbo kodekso projekto 23 straipsnio 4 d., kuri nustato gydytojui pareigą vengti interesų konflikto. Tokia nuostata reiškia, kad gydytojas negalės dirbti skirtingose gydymo įstaigose, nepriklausomai ar dirbtų dviejose viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ar dirbtų privačiuose gydymo įstaigose, nes visais atvejais bus interesų konflikte. Paminėtina, kad prieš metus rengiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimus šis klausimas jau buvo išspręstas, nes buvo siūloma, kad gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai būtų prilyginti valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kurie turi pareigą vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nusišalinti nuo sprendimų galinčių sukelti interesų konfliktą ir pan. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimas įvertinęs dabartinę situaciją sveikatos priežiūros sektoriuje ir tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą darbuotojas darantis žalą vienam iš darbdavių neatleidžiamas nuo atsakomybės nusprendė, kad gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai negali būti prilyginami valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims ir jiems pareigos vengti interesų konflikto, nusišalinti nuo sprendimų galinčių sukelti interesų konfliktą ir pan netaikomos.

 

Pažymėtina, kad Darbo kodekso projekto rengėjai nutyli ir daugiau gydytojams aktualių klausimų. Pavyzdžiui Vyriausybė siūlo panaikinti darbuotojų trijų mėnesių ribotą materialinę atsakomybę už neatsargiais veiksmais padarytą žalą nustatant, kad gydytojas turės atlyginti visą žalą. Taip pat siūloma suteikti galimybę darbdaviui nesikreipiant į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas išskaičiuoti iš darbuotojo darbo užmokesčio šešių atlyginimų dydžio žalą vietoj dabar vieno mėnesio.

Sumažinti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva terminai atskirais atvejais (pvz. auginantiems vaikus iki 14 metų) net keturis kartus nuo 4 mėnesių iki vieno mėnesio.

Sumažintos išeitinės išmokos atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva kai nėra darbuotojo kaltės šešis kartus nuo šešių mėnesių VDU iki dviejų. Kitais atvejais nutraukiant darbo sutartį kai nėra darbuotojo kaltės (pvz. kai dėl sveikatos negali dirbti darbo sutartyje sutarto darbo) išeitinė išmoka sumažinta nuo dviejų mėnesių iki dviejų savaičių.

 

Nebėra numatytas apmokėjimas už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, taip skatinant darbą kenksmingomis sąlygomis. Taip pat nenumatytas apmokėjimas už darbą, kai padidėja darbų mastas (pavadavimai).

 

Numatomas atleidimas darbdavio valia be svarbios priežasties išmokant už šešis mėnesius išeitinę išmoką, kurią dabar darbuotojai turi teisę gauti atleidžiant juos iš darbo darbdavio iniciatyva dėl svarbių priežasčių.

 

Darbuotojui nesutikus dirbti sumažintu darbo užmokesčiu, tai bus teisėta priežastis nutraukti su juo darbo sutartį. Pagal siūlomą reguliavimą, jei darbuotojas nesutiks dirbti sumažintu užmokesčiu, tiesiog bus atleistas išmokėjus 2 VDU.

Panaikinamas objektyvios priežasties reikalavimas sudaryti terminuotą darbo sutartį nuolatinio pobūdžio darbui. Terminuotų darbo sutarčių sudarymas liberalizuojamas.

Nenustatytos apimties darbo sutartys kai darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatytas vienpusiškai pažeidžia darbuotojų interesus, nes darbuotojas negali planuoti savo laiko ir pajamų, tampa visiškai priklausomas nuo darbdavio ir gali būti bet kada atleistas išmokėjus dviejų mėnesių darbo užmokestį.

 

Darbo grafikai bus keičiami įspėjus darbuotoją prieš dvi dienas, vietoj dabar numatytos savaitės, o tai labai apsunkins darbuotojams planuojant jų poilsio laiką ir derinant darbą su šeimos įsipareigojimais.

 

Straipsnis paskelbtas LGS tinklapyje:  http://www.lgs.lt/ka-nutylejo-straipsnio-naujas-socialinis-modelis-isvaikys-is-lietuvos-visus-medikus-ar-tikrai-autoriai.html?preview=true&preview_id=5713&preview_nonce=a1c8a15045

 

LGS sekretoriato informacija